- šūstelti
- šū́stelti, -ia, -ėjo žr. šūstelėti: 1. Moteriškė, pamačiusi žmogų, šūstelia artyn rš. Pamatę jį visi šūsteldavo į krūmus rš. 2. Staiga lempos šviesa lyg gaudydama orą šūstelia aukštyn ir, atitrūkusi nuo dagčio, merdinčiai suplazda rš. 3. Tai šū́stelėjo lietaus! PnmA.
Dictionary of the Lithuanian Language.